DUK
Klausimas: Klinikinėje praktikoje aš teikiu pirmenybę vienerių metų tikimybėms – kodėl reikėtų naudoti kaulų lūžių tikimybę per dešimt metų?
Atsakymas: Jaunų sveikų asmenų (kurių mažas mirtingumas) vienerių metų tikimybė sudaro maždaug 10 proc. tikimybės per dešimt metų. Taigi, asmens, kurio kaulų lūžio tikimybė per dešimt metų yra 40 proc., kaulų lūžių tikimybė per vienerius metus yra maždaug 4 proc. Didesnis procentinis skaičius yra lengviau suprantamas ir pacientams, ir gydytojams.
Klausimas: Ar rizikos veiksniai yra vienodai svarbūs vyrams, moterims ir skirtingose geografinėse vietovėse gyvenantiems asmenims?
Atsakymas: Kalbant apie santykinę riziką, skirtingose šalyse rizikos veiksniai vyrams ir moterims veikia panašiai. Tačiau absoliuti rizika skiriasi, nes sulaukus tam tikro amžiaus absoliuti kaulų lūžių rizika ir absoliuti mirties rizika priklauso nuo amžiaus. Taip pat rizikos veiksnių reikšmingumas kinta žmogui senstant (pvz., šeimos istorija) ir susijęs su kitų rizikos veiksnių buvimu ar nebuvimu. Pavyzdžiui, mažo KMI kaip rizikos veiksnio reikšmė yra ženkliai mažesnė, kai vertinamas KMT.
Klausimas: Atsakant į klausimą apie klinikinius rizikos veiksnius, reikia pasirinkti „taip“ arba „ne“. Tačiau du anksčiau patirti kaulų lūžiai kelia daug didesnę riziką, negu vienas anksčiau patirtas kaulų lūžis. Kodėl čia į tai neatsižvelgta?
Atsakymas: Yra žinoma, kad dozės ir atsako principas tinka daugeliui rizikos veiksnių. Be anksčiau patirtų kaulų lūžių skaičiaus, tai gali būti taikoma rūkymui, gliukokortikoidų ir alkoholio vartojimui. Tačiau šis modelis yra pagrįstas bendrais duomenimis visoms modelio kūrimo metu dalyvavusioms tiriamųjų grupėms, todėl šios detalės nėra pateikiamos. Tai reiškia, kad vertinant tikimybę, reikia pasitelkti savo klinikines žinias. Didesnė už vidutinę gliukokortikoidų dozė lemia didesnę kaulų lūžių tikimybę, negu pateikiama skaičiuoklėje. Ir priešingai, mažesnė už vidutinę dozė lems mažesnę už čia pateikiamą kaulų lūžių tikimybę.
Klausimas: Atsakant į klausimą apie klinikinius rizikos veiksnius reikia pasirinkti „taip“ arba „ne“. Tačiau didelės per burną naudojamų gliukokortikoidų dozės lemia didesnę riziką nei vidutinės dozės. Kodėlį tai nėra atsižvelgta?
Atsakymas: Neatsižvelgta, dėl aukščiau esančio klausimo atsakyme paminėtų priežasčių. Didesnė nei vidutinė gliukokortikoidų dozė lems didesnę tikimybę nei parodyta. Ir priešingai, mažesnė nei vidutinė dozė lems mažesnę tikimybę. Pasitelkite informaciją apie gliukortikoidų dozę pagal Kanis ir kt., 2010 (žiūrėti Literatūra).
Klausimas: Ankstesnis slankstelio lūžis lemia didesnę riziką negu anksčiau patirtas dilbio kaulų lūžis. Kaip tai atsispindi algoritmuose?
Atsakymas: Neatsižvelgta dėl tų pačių, aukščiau esančių klausimų atsakymuose paminėtų, priežasčių. Pažymėtina, kad anksčiau patirtas morfometrinis ir nesimptominis slankstelio lūžis lemia maždaug tokią pačią riziką, kaip ir bet kuris kitas anksčiau patirtas kaulų lūžis. Tačiau slankstelio klinikinis lūžis lemia daug didesnę riziką (Johnell et al 2006, žiūrėti Literatūra).
Klausimas: Yra žinoma, kad kaulinio audinio apykaitos biocheminiai žymenys koreliuoja su kaulų lūžių tikimybe nepriklausomai nuo KMT. Ar galima tai naudoti kartu su šiuo modeliu?
Atsakymas: Teisinga sieti kaulinio audinio apykaitos žymenų dideles koncentracijas su kaulų lūžių rizika nepriklausomai nuo KMT. Tačiau nėra bendro susitarimo dėl standartinių tyrimų ir nepakankama pasaulinė patirtis kaip tai gali būti panaudota. Tokių testų rezultatų interpretavimas priklauso nuo klinikinių žinių.
Klausimas: Ar atsižvelgta į tautines mažumas?
Atsakymas: Neatsižvelgta, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas ir Singapūrą, kur yra pakankamai epidemiologinių duomenų.
Klausimas: Mano šalies nėra tarp pasirenkamų variantų. Ką turėčiau daryti?
Atsakymas: Naudokite tos šalies duomenis, kurios osteoporozės epidemiologija labiausiai artima Jūsų šaliai. Didelė lūžių rizika yra nustatyta Danijoje ir Švedijoje. Maža rizika – Libane ir Kinijoje.
Naujus modelius tikimasi sukurti vėlesnėse versijose. Skatinkite savo šalies draugiją sukurti savo modelį arba naudoti pakaitinį.
Klausimas: Kodėl negaliu naudotis šia skaičiuokle numatant kaulų lūžių riziką 30 metų amžiaus pacientui?
Atsakymas: Modelis sukurtas remiantis tikrais duomenimis pagal viso pasaulio tam tikro riboto amžiaus populiacijos grupes. Jeigu įvesite mažesnį negu 40 metų amžių, skaičiuoklė kaulų lūžių riziką apskaičiuos pagal 40 metų amžių. Todėl interpretuodami riziką turėtumėte pritaikyti savo klinikines žinias.
Klausimas: Žymint klinikinius rizikos veiksnius nėra galimybės pateikti nežinomo atsakymo (pvz., atsakymo variantas „duomenys nežinomi“). Ką tokiu atveju daryti?
Atsakymas: Mūsų programoje nėra galimybės pažymėti, kad duomenys nežinomi. Apskaičiuojant tikimybę per 10 metų yra numatyta, kad į kiekvieną klausimą (išskyrus KMT) bus atsakyta. Jeigu neturite informacijos, pavyzdžiui, apie šeimos istoriją, turėtų būti pasirinktas atsakymas „ne“.
Klausimas: Kodėl nepateikiama visų osteoporozinių lūžių tikimybė? Tuomet reikšmės būtų didesnės.
Atsakymas: Įtraukti visus osteoporozinius lūžius yra problematiška, kadangi apie juos nepakanka epidemiologinių duomenų . Pagal švedų duomenis, pridėjus ir kitus svarbius osteoporozinius lūžius (pvz., dubens kaulų, šlaunikaulio lūžius kitose vietose ir blauzdikaulio lūžius), tikimybė padidėtų maždaug 10 proc. (pvz., pacientui, kuriam apskaičiuota 5 proc. svarbiausiųjų osteoporozinių lūžių tikimybė, ji padidėtų iki 5,5 proc.). Pridėjus šonkaulių lūžius apskaičiuotoji rizika dar labiau padidėtų. Tačiau juos sunku diagnozuoti.
Klausimas: Kodėl nepridėjus griuvimų, kurie yra gerai žinomi kaulų lūžių rizikos veiksniai?
Atsakymas: Dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – modelio kūrimui panaudoti duomenys apie griuvimus pateikti labai nevienodai, todėl nebuvo galimybės juos standartizuoti. Antroji – taip pat patikrinta – nustatyta, kad patyrusiems griuvimus pacientams gydymas vaistais nesumažino kaulų lūžių rizikos. Labai svarbu, kad rizikos vertinimo modeliai nustatytų tą riziką, kuri gydant gali sumažėti. Atkreipiame dėmesį, kad rengiant FRAX buvo įtraukti asmenys su bet kokia griuvimų rizika, taigi nors griuvimai ir nėra įvedamas kintamasis, FRAX skaičiuoklėje į juos atsižvelgta.
Klausimas: Kodėl ignoravote lūžius, diagnozuotus tik radiologiškai, o sutelkėte dėmesį į klinikinius slankstelių lūžius?
Atsakymas: Ankstesnis tik radiologiškai diagnozuotas (morfometrinis) slankstelio lūžis yra tiek pat reikšmingas kaip ir bet kuris kitas osteoporozinis lūžis ir gali būti įvedamas į FRAX® modelį. Tačiau atsakyme morfometrinių lūžių tikimybė nenurodoma. Tai konservatyvus sprendimas, nes morfometrinių lūžių klinikinė reikšmė yra prieštaringa (skirtingai nei apskaičiuojant lūžių riziką). Visgi tai neįtakoja sprendimo, kuriems asmenims reikėtų taikyti gydymą.
Klausimas: Kaip man nuspręsti, ką gydyti?
Atsakymas: FRAX® gautas rezultatas nenurodo ką reikėtų gydyti, tai turėtų būti klinikinis sprendimas. Daugelyje šalių yra metodinės rekomendacijos, parengtos pagal ekspertų nuomones ir/arba sveikatos ekonomiką.
Klausimas: Kurį T-lygmenį turėčiau įvesti į FRAX® modelį?
Atsakymas: Turėtumėte įvesti šlaunikaulio kaklo T-lygmenį, pagal nustatytą standartą (plačiai rekomenduojamą T(PSO)-lygmenį pagal NHANES III 20–29 metų baltaodžių moterų duomenų bazę). Apskaičiavus T-lygmenį pagal vietinių duomenų bazių arba etninių-specifinių grupių standartą rezultatai bus klaidingi. Pažymėtina, kad ir vyrams naudojamas tas pats standartas (t.y. NHANES III 20–29 metų baltaodžių moterų duomenų bazė). Jei abejojate dėl T-lygmens, įveskite DXA aparato gamintoją ir KMT reikšmę. Jums bus apskaičiuotas T(PSO)-lygmuo.
Klausimas: Ar galiu naudoti bendrą šlaunikaulio arba stuburo KMT vietoje šlaunikaulio kaklo KMT?
Atsakymas: Ne. Modelis sukurtas pagal tikrus populiacinius kohortinių tyrimų duomenis, su žinomu šlaunikaulio KMT. T-lygmuo ir Z-lygmuo skiriasi priklausomai nuo naudojamos aparatūros ir tirtos srities.
Klausimas: Kai kurių pacientų stuburo T-lygmuo yra daug mažesnis nei šlaunikaulio kaklo KMT T-lygmuo. Ar jiems FRAX apskaičiuos mažesnę lūžio riziką?
Atsakymas: Taip. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad FRAX gali klaidingai pateikti didesnę lūžio tikimybę pacientams, kurių stuburo T-lygmuo yra daug didesnis nei šlaunikaulio kaklo KMT T-lygmuo. Informacija apie T-lygmens skirtumų suderinimą pateikta Leslie ir kt., 2010, straipsnyje (žiūrėti FRAX Pagalba literatūra).
Klausimas: Lūžių dažnumas ir gyvenimo trukmė keičiasi. Kaip tai gali paveikti FRAX?
Atsakymas: Reikšmingi pokyčiai gali įtakoti modelio tikslumą, todėl FRAX modeliams laikas nuo laiko reikalinga korekcija.